Neformali Lietuvos karių – savanorių bendruomenė

Pėsčiųjų žygių asociacija kviečia visus išbandyti savo ištvermę ir valią šiame “lengvame pasivaikščiojime” per labai gražias vietas – panemunėm nuo Kauno iki Jurbarko

Registracijos pabaiga: 2012 05 20 d. Visa informacija: PesciujuZygiai.lt

Kovo 10 dieną Vilniuje baigėsi tris mėnesius trukęs Lietuvos kariuomenės nuotolinis Civilių ir karių bendradarbiavimo (CKB) kursas, kurį baigė 18 šios srities specialistų iš Sausumos pajėgų – „Geležinio Vilko“ brigados, Karaliaus Mindaugo MPB ir  Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8 rinktinės 801 Civilių ir karių bendradarbiavimo kuopos. Geriausiu kurso klausytoju išrinktas KASP 801 kuopos karys ltn. Arvydas Čepukėnas.

Trečią kartą rengiamą kursą organizavo KASP štabas. CKB kurso tikslas – parengti specialistus vykdyti užduotis taikos ir karinių veiksmų metu. Kursas skirtas krašto apsaugos sistemos kariams ir civiliams, dirbantiems krašto apsaugos sistemos padaliniuose ir einantiems CKB specialisto pareigas, kurioms reikalinga CKB specialisto kvalifikacija. Taip pat – kariams savanoriams, tarnaujantiems KASP 801 (CKB) kuopoje.

Užsiėmimus vedė 8 instruktoriai iš Sausumos pajėgų vadovybės štabo, „Geležinio Vilko“ brigados, Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro ir KASP. Užsiėmimuose kurso dalyviams buvo suteiktos žinios apie CKB pagrindines sąvokas, tikslus ir principus, funkcijas, operacijų taktiką, metodiką ir procedūras.

„Nuotolinis CKB kursas organizuojamas jau trečią kartą, jame, lyginant su ankstesniais, atsirado pakeitimų. Mes atsižvelgiame į pagrindinę Sausumos pajėgų užduotį – rengtis Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos gynybai. Todėl šio kurso užsiėmimuose atsirado specifinių užduočių. Pavyzdžiui, CKB specialistai atliko atitinkamų Lietuvos savivaldybių civilinės aplinkos įvertinimą“, – sakė  kursą kuruojantis Sausumos pajėgų vadovybės štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus viršininkas mjr. Gediminas Latvys.

Taip pat kurso metu supažino su Lietuvos Respublikos Karo padėties, Priimančios šalies ir mobilizacijos įstatymais, Vyriausybės nutarimu dėl gyventojų evakuacijos.

„Man asmeniškai – tai mano pirmasis kursas, tiesiogiai susijęs su CKB ir buvo galimybė susipažinti  su specifine informacija. Įdomiausia buvo klausyti instruktorių, dalyvavusių tarptautinėse misijose paskaitų.  Teorija įgyvendinta praktikoje ir yra reali patirtis, todėl man, nedalyvavusiam misijose, tokių žmonių paskaitos buvo įdomiausios“ – sakė geriausiu III nuotolinio CKB kurso absolventu pripažintas ltn. A. Čepukėnas.

Lietuvos kariuomenės nuotolinis CKB kursas organizuojamas kas du metus.

Eil. V. Džiavečkos tekstas ir nuotraukos

Šiandiena mus pasekė trumpa, bet vertinga informacija,  kuria dalinamės su jumis…

KASP 21–ŲJŲ METINIŲ PROGRAMA

2012 m. sausio 17 d. (antradienis)

10.00 – 10.45 val. Šv. Mišios Lietuvos kariuomenės pagrindinėje ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 6).

12.00 – 12.40 val. Iškilminga karių rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų (Gedimino pr. 53):

- kovinės vėliavos įteikimo ceremonija Prisikėlimo apygardos 6-ajai rinktinei;

- geriausios kuopos apdovanojimas;

- atsisveikinimas su Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomuoju batalionu.

13.30 – 14.30 val. Šventinis minėjimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje:

- sveikinimo kalbos;

- apdovanojimų įteikimas;

- Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo koncertas.

Gruodžio mėn. Savanorio numeris

Naujame „Savanorio” numeryje Nr. 12 (432) skaitykite apie KASP kapelionų pasikeitimą ir Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo suformavimą. (1 psl.)

Šiame numeryje taip pat rasite išsamų Vilmos Kojelienės straipsnį apie padalinių varžybas Žemaičių rinktinėje – straipsnis „Išrinkta geriausia rinktinės kuopa”. Skaitykite 3 psl.

3 psl. taip pat spausdinama kpt. Kęstučio Pilecko informacija apie bendrose pratybose su VSAT sulaikytą didelį kontrabandos kiekį. Straipsnis – „Priedanga 2011″.

4-5 psl. skaitykite apie įvairiausias KASP padalinių pratybas, kovinį rengimą, vykusius kursus. Čia taip pat rasite išsamų vyr. ltn. I. Sejonienės straipsnį apie anksčiau paminėtas pratybas „Priedanga 2011″, kur rasite ne tik vilniečių savanorių įspūdžius, sulaikant kontrabandą, bet ir nuoseklų VSAT ir KASP bendradarbiavimo aprašymą, galėsite susipažinti su VSAT specifika.

8 psl. publikuojama PAG-14 visuomenės informavimo karininko vyr. ltn. T. Pakalniškio parengta medžiaga apie Goro provincijos atkūrimo grupės pastaruoju metu atliktus darbus Afganistane.

Laikraštyje kaip ir visada atrasite daug informacijos apie KASP padalinių veiklą visose pajėgose – karių ekskursijas, visuomeninius, sporto renginius ir t.t. (2,4,7 psl.).

 Nuo sausio 1 d. dviejų metų budėjimą Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose (toliau – TMU OP) pradėjo nauja pamaina, kurioje apie 400 karių savanorių iš 5 Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP) rinktinių. Naujai TMU OP pamainai vadovauja LDK Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, o jai priskirti beveik 950 karių iš Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų elementų.

„Taikos meto užduočių operacinėse pajėgoms priskirti Savanorių pajėgų rinktinių vienetai budi savo rinktinės atsakomybės ribose ir esant reikalui, operacinio vado sprendimu būtų aktyvuoti artimiausi vienetai. Pavyzdžiui, Dainavos apygardos kariai pirmi stotų vykdyti užduotį Dzūkijoje, o Žemaičių apygardos – savo regione. Esant didesniam karių poreikiui, pajėgos iš įvairių rinktinių būtų apjungtos”,- sakė laikinai einantis KASP vado pareigas plk. ltn. Ramūnas Baronas. Pasak plk. ltn. R.Barono, karių savanorių pasirengimas vykdyti užduotis vertintas 2011 metų spalio mėnesį vykusiose pratybose „Tvirtas skydas”.

Budėjimą vykdo KASP Dainavo apygardos 1 -os rinktinės, Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, Žemaičių apygardos 3-ios rinktinės, Didžiosios kovos apygardos 8-os rinktinės ir neseniai atkurtos Prisikėlimo apygardos 6 -os rinktinės kariai. Šioje užduotyje nedalyvauja Vyčio apygardos 5-tos rinktinės kariai savanoriai, kadangi šiuo metu rinktinės štabas ir per 100 karių tarnauja Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės 14 pamainoje.

TMU OP kariai bus pasirengę reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, esant būtinybei, stiprinti valstybinės sienos apsaugą, vykdyti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą, jų gynybą nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių, teikti pagalbą valstybės institucijoms ekstremalių situacijų atveju.

„Pasirengimo metu vyko bendros pratybos su pasieniečiais ir kariai matė realius pavyzdžius, kaip jų pagalba naudinga visuomenei – surasta kontrabanda ir pan. Suprasdami užduotį kariai yra motyvuoti ir pasirengę naujiems iššūkiams”, – sakė Dainavos apygardos 1 rinktinės TMU OP kuopos vadas kpt. Marius Pečiukonis. Pasak karininko, šiais metais yra suplanuotos kelios bendros TMU OP pratybos, kurių metu bus derinami bendri visų pajėgumų veiksmai.

TMU OP suformuotos ir pradėtos rengti 2009 m. Praėjusiais metais TMU OP kariai ne tik treniravosi, bet ir realiai dalyvavo ekstremalių situacijų likvidavimo operacijose. Nuo 2011 m. sausio pabaigos vikšrinė amfibija su įgula buvo dislokuota Pagėgių savivaldybėje, kur per apsemtą kelio ruožą į Rusnę kėlė vietos gyventojus.

Vasario mėn. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai vykdė Neries sangrūdų įvertinimą tiek nuo žemės, tiek ir pasitelkdami Karinių oro pajėgų sraigtasparnį. Surinkti duomenys ir kariuomenės vertinimai dėl sangrūdų sprogdinimo buvo teikiami savivaldybių atstovams.

Birželio mėn. penkias dienas apie 60 karių, du Karinių oro pajėgų sraigtasparniai dalyvavo ekstremalios situacijos likvidavimo darbuose gesinant gaisrą Traksėdžių durpyne (Šilutės r.).

 A.Pliadžio ir KAM archyvo nuotraukos

 Perpublikuota: KAM.lt

Sausio 1-os rytą Vilniuje vyko Lietuvos vėliavos dienos minėjimas ir tradicinė vėliavos pakėlimo ceremonija Gedimino pilies bokšte. Renginyje dalyvavo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8 rinktinės kariai. Pirmą kartą, lygiai prieš 93 trejus metus, trispalvę Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos savanoriai, kuriems vadovavo Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Ši tradicija atnaujinta atgavus šalies nepriklausomybę ir tęsiama iki šiol.

„Valstybės vėliava, kaip ir valstybės himnas, yra tie svarbiausi simboliai, kurie vienija lietuvius, gyvenančius čia, Lietuvoje, ar užsienyje. Valstybės vėliava yra tas simbolis, kuris priverčia pamiršti, kas mus skiria ir prisiminti, kas mus jungia ir tai verčia susimąstyti kiekvieną iš mūsų lietuvį esanti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų”,- renginyje sakė Seimo pirmininkės Irena Degutienė.

Šiais metais sukanka 93-iosios trispalvės vėliavos iškėlimo Gedimino kalno Pilies bokšte metinės. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento, Lietuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai, jaunieji šauliai miestelėnai ir miesto svečiai.

Sekant tradicijoms metus virš Lietuvos sostinės plevėsavusi vėliava, skambant Lietuvos Respublikos himnui nuleista ir įteikta lietuviškai mokyklai, pasižymėjusiai pilietiniu ir tautiniu mokinių ugdymu. Šiais metais vėliava perduota saugoti Vasario 16-osios gimnazijai Hiutenfeldo mieste, Vokietijoje. Vėliavą priėmė gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, kuri į renginį atvyko kartu su mokyklos bendruomenės grupe.

Iškėlus naują vėliavą, trimis šūvių salvėmis pagerbta Lietuva, Vilnius ir trispalvė. Renginio oficialiai daliai pasibaigus šventės dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti arbata ir sušilti prie karių savanorių uždegtu laužu. Taip pat minėjimo dalyvius dainomis pasveikino Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”.

A.Pliadžio ir K.Gruodžio nuotraukos

Perpublikuota: KAM.lt

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, komentuojančių šiuo metu teisme pradėtą nagrinėti bylą, kurioje keli asmenys yra kaltinami nelegalių kasinėjimų vykdymu. Šios bylos kontekste žiniasklaidoje pasirodė netikslios ir klaidinančios informacijos apie Lietuvos karį savanorį, kuris byloje figūruoja kaip vienas kaltinamųjų, bei jo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Kariuomenė nori patikslinti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie V. Č. ir paneigti spekuliacijas dėl galimo ryšio tarp jam keliamų kaltinimų ir jo tarnybos.

Grandinis V. Č. nėra profesinės karo tarnybos karys. Kariuomenėje jis tarnauja kaip karys savanoris. Kaip ir kiti civiliai Lietuvos gyventojai dirba civilinėje įmonėje, o į tarnybą (karinius mokymus ir pratybas) yra šaukiamas kelis kartus per metus, dažniausiai savaitgaliais.

Krašto apsaugos savanorių pajėgose V. Č. tarnauja nuo 2002 m. V. Č. Yra priskirtas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopai, kur vadovauja vienam iš žvalgų skyrių, su juo skyriuje tarnauja dar 6 kariai. Šių metų pradžioje V. Č. suteiktas grandinio laipsnis.

Tarnybos kariuomenėje metu, kaip ir kiti kariai savanoriai, V. Č. buvo siunčiamas į įvairius kursus: vadybos, kulkosvaidininko, kt., tačiau šie kursai, jų metu įgytos žinios niekaip negali būti tiesiogiai naudingi arba siejami su V. Č. inkriminuojama veikla.

Kariuomenės vadovybė laikosi principinės nuostatos, kad įstatymus pažeidinėjantiems asmenims kariuomenėje ne vieta. Šiuo metu yra prasidėjęs teisminis procesas, kurio metu bus nustatyta ar kaltinamieji (tarp jų ir minėtas karys-savanoris) pažeidė kokius nors įstatymus. Tačiau karių elgesiui yra keliami ypatingi reikalavimai. Todėl dėl V. Č. yra pradėtas tarnybinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar karys savo veika ne tarnybos metu nepažemino kario vardo, o atsižvelgus į tyrimo rezultatus, jam gali būti skirta drausminė nuobauda ir sprendžiamas klausimas dėl kario savanorio sutarties nutraukimo.

Perpublikuota: KAM.lt

Rugsėjo 23-24 dienomis kariuomene ir kario profesija besidomintys žurnalistai, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto ir Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų studentai dalyvavo tradiciniame žurnalistų žygyje. Šiuometinio žygio tikslas – supažindinti ir populiarinti visuomenėje savanorių karo tarnybą, suteikiančią galimybę pasirengti krašto gynybai ir suderinti kario tarnybą su civiline karjera. Šiais metais žygį organizavo Krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – KASP).

Daugiau nei parą trukusio žygio metu Pabradės poligone vyko jungtinės karių ir žurnalistų pratybos – žygio dalyviai vykdė užduotis, kurias įprastai vykdo krašto apsaugos kariais savanoriai  pasirengimo metu.

Šį kart žurnalistai buvo priskirti KASP Didžiosios kovos apygardos 8 rinktinei ir žygyje dalyvavo kartu su KASP Civilių ir karių bendradarbiavimo (toliau – CKB) kuopos kariais savanoriais. Pagal pratybų scenarijų, galimo karinio konflikto rajone jiems teko nurodytuose vietose bendrauti su vietiniais gyventojais, spręsti organizacinius klausimus ir rinkti informaciją. Specialias užduotis žygio dalyviams rengė KASP Žvalgų būrio kariai – žygio dalyviai buvo patekę į pasalą ir vadavo įkaitą.

„Kalbant kariškai – žygio dalyvių motyvacija buvo aukšta ir užduotys įvykdytos.  Eidami į užduotis kartu su kariais savanoriais žurnalistai turėjo tikrai puikią progą pažinti pajėgas, pabendrauti kaip kariai derina savo civilinę karjerą su tarnyba ir pasikalbėti apie tarptautines misijas“, – sakė  CKB kuopos vadas kpt. Vaidas Šepkus.

„Džiugu, kad priėmėte mūsų pasiūlymą dalyvauti bendrose pratybose, nepabūgote oro ir užduočių.  Mūsų ginklai – plunksna ir kardas, turi vieną bendrą panašumą – kuo aštresni tuo geriau.. Būtent to ir linkiu visiems žygio dalyviams“, – sakė KASP Didžiosios kovos apygardos 8 rinktinės  vadas mjr.Linas Kubilius.

Karinius pažintinius žygius žurnalistams kariuomenė organizuoja nuo 2000 metų. Per tą laiką žygiuose dalyvavo daugiau nei 300 žurnalistų. Žygiais siekiama suteikti žurnalistams galimybę iš arčiau pažvelgti į karių gyvenimą, supažindinti su karių tarnyba ir vykdomomis užduotimis, leidžiant patiems jas išbandyti.  KASP tokio pobūdžio žygį organizavo 4 kartą.

Šiuo metu be profesinės karo tarnybos karių, Lietuvos kariuomenėje tarnauja daugiau nei 4000 karių savanorių. Kariai savanoriai karo tarnybą atlieka ne nuolat, bet periodiškai, po 20–50 d. per metus dalyvaudami kariuomenės renginiuose, kariniuose mokymuose ir pratybose. Savanoriai yra kariuomenės aktyviojo rezervo dalis, pasirengę kartu su reguliariosios kariuomenės vienetais ginti šalį, taikos metu – padėti civilinei valdžiai krizės atveju. Iš savanorių suformuoti kariniai vienetai taip pat siunčiami dalyvauti tarptautinėse misijose.

L. Bratiko nuotrauka