Neformali Lietuvos karių – savanorių bendruomenė

„Savanoris” rašo ne sau, laikraštis rašo jums.
Mūsų informacija jums ir apie jus – kariai!

Pirmasis “Savanorio” numeris pasirodė 1991 m. vasario 9 d., prabėgus kelioms savaitėms po Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo. Situacija pradžioje buvo sudėtinga – kurti redakciją nebuvo kada, reikėjo laikraštį leisti kuo greičiau ir čia savanoriams į pagalbą atėjo “Lietuvos aidas”, prisiglaudęs tuose pačiuose Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Pirmasis „Savanorio” redaktorius – Rimvydas Delkus; vėliau laikraštį redagavo Darius Grinbergas. Toks “Savanoris”, kaip KAD (vėliau KAM) ir “Lietuvos aido” savaitraštis, 10 000 egzempliorių tiražu ėjo iki 1992 m. balandžio 24 d., kai leidimas buvo nutrauktas, o vietoje “Savanorio” pasirodė “Krašto apsauga”, KAM leidinys, turėjęs tapti visos kariuomenės laikraščiu. Dar einant “Krašto apsaugos” laikraščiui, savanoriai pamatė, jog vis dėlto reikia turėti savo leidinį, kuris geriau, išsamiau atspindėtų Savanorių tarnybos rūpesčius, problemas, specifiką. 1992 m. lapkričio 10 d. “Savanoris” vėl atgimė jau kaip Lietuvos savanorių laikraštis, nuo tada einantis reguliariai du kartus per mėnesį 2500 egzempliorių tiražu. 1994-2000 m. jo redaktoriumi dirbo Petras Dabulevičius.

Dabar laikraštis išeina kartą per mėnesį, apimtis 2 spaudos lankai, tiražas 2 tūkstančiai egz. Redakcijoje dirba du žmonės (redaktorius ir korespondentas). Nuo 2001 metų „Savanorį” redaguoja kpt. Vytautas Voveris. Laikraštis palaipsniui keičiasi, 2005 metais apimtis padidinta iki dviejų lankų, atsirado spalvoti puslapiai, tačiau, siekiant neperžengti numatytos finansinės ribos, teko sumažinti periodiškumą.

Nors ir kuklios išvaizdos, daugiau nei per 15 metų laikraštis tapo pajėgų metraštininku, besistengiančiu kruopščiai fiksuoti visus svarbiausius savanorių gyvenimo įvykius. Redakcijos darbo principas: laikraštis yra ne redakcijos, ne štabo, o savanorių, todėl stengiamasi, kad kuo daugiau eilinių savanorių, karininkų ir liktinių iš rinktinių, batalionų, kuopų bendradarbiautų, rašytų jiems rūpimais aktualiausiais klausimais. Tokiems rašiniams – pirmenybė. Kiekvienas pajėgų karys, norintis ir turintis ką pasakyti, gali tikėtis būsiąs išgirstas, jo rašinys išvys dienos šviesą. Dėl to kartais nukenčia profesinė kokybė. Antra vertus, Savanoris yra pajėgų metraštininkas ir viskas, kas vyksta KASP, laikraštyje turi atsispindėti. Neetatinių bendradarbių laikraštis turi visose rinktinėse, aktyviau rašančių (bent po kelis rašinius per metus) yra apie 60-70 žmonių. Tarp bendradarbių yra ir pedagogų, visuomenės veikėjų, suinteresuotų jaunimo pilietiniu ugdymu.

Prieš keletą metų atlikta karių savanorių sociologinė apklausa parodė, kad Savanoris yra skaitomiausias laikraštis KASP karių tarpe, lenkiantis kitus sistemos leidinius. Dalis laikraščio tiražo platinama mokyklose, ypač rajonuose, taip pat įvairių renginių metu. Specifinę laikraščio skaitytojų grupę sudaro laisvės kovų dalyviai, savanoriai kūrėjai, asmenys, anksčiau tarnavę KASP. Juos daugiau domina istorinio pobūdžio rašiniai, šiuo metu KASP tarnaujančius karius – ginkluotės, technikos naujienos, specialiosios pajėgos, tarptautinės operacijos.

Savanorio redakcija kartu yra ir KASP štabo Leidybos ir informacijos grupės sudėtinė dalis, rengianti spaudai įvairius pajėgų leidinius, bukletus, lankstinukus, brošiūras, knygas, taip informaciją pajėgų interneto svetainei, kitoms žiniasklaidos priemonėms, organizuoja susitikimus su žurnalistais.

Redakciją džiugina, kai Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų studentai, rašantys bakalauro ir magistro darbus karine tematika, tarp pagrindinių šaltinių, šalia archyvinių dokumentų, nurodo būtent Savanorio laikraštį.